Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, suklastota rida laikoma nedideliu trūkumu – taigi, techninę apžiūrą toks automobilis praeiti gali. Vis dėlto, ši tvarka bus keičiama nuo 2025 m. liepos 1 d. – nuo šio laikotarpio, užfiksuotas ridos klastojimo atvejis bus laikomas dideliu trūkumu, dėl to automobilis teigiamos apžiūros išvados gauti negalės ir nebus tinkamas eksploatacijai.
Ridos klastojimo atvejų mažėja
Techninės apžiūros (TA) įmones Lietuvoje vienija asociacija „Transeksta“ – jų atstovas spaudai Renaldas Gabartas naujienų portalui tv3.lt teigė, jog 2023-aisiais TA stotyse buvo užfiksuoti 3650 atvejai, kai automobilių (M1 klasės) rida nuo ankstesnės patikros buvo „sumažėjusi“ daugiau kaip 10 000 km.
Palyginimui – 2022-aisiais tokių atvejų fiksuota 6697, tačiau vargu ar tokie pokyčiai leidžia skelbti ridos klastojimo epidemijos pabaigą.
Automobilių istorijos ataskaitas teikiančios įmonės „carVertical“ atstovo spaudai Mato Buzelio teigimu, naudotų automobilių rida klastojama gana dažnai – kasmet galėtų būti parduodama iki 23 tūkst. naudotų automobilių, turinčių suklastotą ridą.
„Kalbant apie Lietuvos rinką, mes indikuojame, kad 8,3 proc. iš automobilių, kurie tikrinami per mūsų platformą Lietuvoje, turi suklastotą ridą. Jeigu atsižvelgtume į tai, kad 2023 m. įvyko bene 280 tūkst. naudotų automobilių pardavimo sandorių, kalbėtume apie maždaug 23 tūkst. automobilių per metus“, – sakė M. Buzelis.
Saugumui įtakos greičiausiai neturi
Pasiteiravus, ar didesnė automobilio rida gali kelti grėsmes saugumui, R. Gabartas teigė, jog automobilio saugumas priklauso daugiausiai nuo priežiūros, o ne odometro rodomos automobilio ridos.
„Transeksta“ specialistų manymu absoliučia dauguma atvejų suklastoti odometro rodmenys neturi jokios tiesioginės įtakos saugiam transporto priemonių eksploatavimui. Jei kalbam ne apie realią ridą, o tiesiog skaičių kombinaciją prietaisų skydelyje – 240 000 km ar 420 000 km – stabdžių sistema, vairo mechanizmas, pakaba etc., veiks lygiai taip pat. „Gerai“, jei automobilis buvo tinkamai prižiūrimas, arba „blogai“, jei savininkas nesirūpimo susidėvėjusių detalių keitimu, remonto metu naudojo abejotinos kokybės pakaitalus, o pasirinkto serviso meistro kvalifikacija ir įgūdžiai – kaip kapinių sargo“, – teigė R. Gabartas.
Suklastota rida automobilio vertę gali padidinti net ketvirtadaliu
Vis dėlto, nors saugumo grėsmių ridos klastojimas ko gero nekelia, R. Gabartas įžiūri kitą problemą, dėl ko būtina užkardyti ridos klastojimo atvejus – mažesnė automobilio rida gali išpūsti jo kainą naudotų automobilių rinkoje.
„Ridos klastojimas iš tiesų yra viena iš žmonių mulkinimo atmainų, nes odometro rodmenys parduodamo nenaujo automobilio kainą gali pakoreguoti 20 ar net 30 proc. T. y. tiek automobilio eksploatavimo istorijos nepasitikrinęs žmogus gali permokėti už nusižiūrėtą transporto priemonę. Tai akivaizdus nusikaltimas, kurį būtina užkardyti“, – pabrėžė „Transeksta“ atstovas.
Panašius duomenis pateikė ir automobilių istorijos ataskaitas teikianti įmonė „carVertical“, atlikusi ne vieną tyrimą, susijusį su automobilių ridos klastojimu. Automobilių rinkos ekspertas ir „carVertical“ komunikacijos vadovas Matas Buzelis naujienų portalui tv3.lt atskleidė, jog sumažinus automobilio ridą, jo kaina Lietuvos naudotų automobilių rinkoje vidutiniškai padidės maždaug ketvirtadaliu. Tiesa, kitose valstybėse mažesnė rida gali lemti mažesnius, arba netgi dar didesnius automobilio kainos skirtumus.
„Atlikę tyrimą sužinojome, jog Lietuvoje suklastota rida automobilio kainą gali išauginti vidutiniškai 25 proc. Tai yra vienas didesnių skaičių, lyginant su kitomis šalimis. Italijoje ar Jungtinėje Karalystėje ridos klastojimas ridą gali didinti ir 29 proc., o štai Ukrainoje ar Rumunijoje – atitinkamai 17 ir 19 proc.“, – teigė M. Buzelis.
Naujienų portalas tv3.lt primena, jog ridos klastojimas yra nelegalus veiksmas, užtraukiantis baudžiamąją atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 306-2 straipsnį. Pagal 306-2 str., tas „kas suklastojo transporto priemonės ridą, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų“. Už padarytą nusikaltimą veiką atsako ir juridinis asmuo, be to, įstatymas nenumato išimčių, jeigu rida būtų keičiama ne siekiant klaidinti, o norint atstatyti į „tikrąją“ ridą.
Kritikuoja numatytą tvarką – vairuotojai bus priversti sprendimų ieškoti juodojoje rinkoje
Naujienų portalo tv3.lt kalbinti ekspertai sutiko, jog nuo 2025 m. liepos 1 d. įsigaliojanti tvarka bus ydinga. Kaip pastebi R. Gabartas, Lietuvos transporto saugos administracija nepateikė aiškių sprendimų, ką daryti vairuotojams, įsigijusiems automobilį suklastota rida. Panašu, šių automobilių savininkams teks nerti į juodąją rinką ir sprendimų ieškoti ten.
„Po pernai kilusios diskusijų bangos – „ką daryti susidūrus su ridos klastojimo atvejais?“, aiškių atsakymų ir iš tiesų racionalių sprendimų teisės aktų autoriai nepasiūlė.
Atvykęs į TA stotį su techniškai nepriekaištingos būklės, tačiau „neigiamą“ ridą turinčiu automobiliu, jo savininkas dar turėtų pasirūpinti serviso pažyma apie „remonto metu pakeistą odometrą“ (absoliučia dauguma atvejų tai reiškia įsigyti fiktyvų dokumentą), arba prieš tokį vizitą į TA susirasti odometro rodmenis klastoti mokantį veikėją ir padidinti ridą iki „teisingos“. Abu šie variantai baudžiamajame kodekse laikomi nusikaltimu“, – aiškino R. Gabartas.
Su R. Gabarto išsakyta kritika sutiko ir „carVertical“ atstovas M. Buzelis – jo nuomone, šiuo metu vairuotojai nežino, kokių veiksmų jiems reikėtų imtis.
„Aš manau, jog tai yra didelė problema ir apie ją per mažai kalbama. Ir iš pačios transporto saugumo administracijos (kurie tai siūlo) trūksta komentarų, ką reikia daryti žmonėms, kurie yra apgauti. Dabar gaunasi taip, kad jie patys turės ieškoti sprendimo, turės lysti į juodąją rinką, susirasti, kas daro odometro korekcijas, mokėti pinigus už tai, kad jiems vėl klastotų ridą“, – sakė M. Buzelis.
Rida dažniausiai keičiama užsienyje
M. Buzelis taip pat atkreipė dėmesį, jog dažniausiai automobilio rida koreguojama ne savininkų Lietuvoje, o automobilių pardavėjų užsienyje, kurie įveža automobilius į Lietuvą. O jų šie pokyčiai nepalies.
„Pamirštamas dar vienas faktas – rida dažniausiai klastojama automobiliui judant iš vienos šalies į kitą. Tuo tarpu ką galės patikrinti būtent TA metu – ar rida nebuvo sumažėjusi tada, kai automobilis buvo eksploatuojamas Lietuvoje. Nes jie neturi duomenų iš užsienio. Jie galės patikrinti, tik ar aš suklastojau ridą, jei turėjau automobilį keturis metus. Žmonės tai labai retai daro. Rida dažniausiai klastojama automobiliams, kurie yra įvežami iš Vokietijos, ar dar kažkur“, – paaiškino „carVertical“ atstovas.
„Transeksta“ vadovas R. Gabartas paaiškino, pagal kokią schemą dažniausiai veikia minėti automobilius iš užsienio įvežinėjantys, ir odometro duomenis klastojantys pardavėjai.
„Iš Europos importuojamus nenaujus automobilius galima registruoti Lietuvoje, jei jie turi galiojančią techninės apžiūros pažymą, kurią būtina pateikti „Regitroje“. Tokiu atveju ir į lietuvišką duomenų bazę patenka informacija apie automobilio ridą, kuri užfiksuota pagal ES direktyvas techninę patikrą atliekančiose Vakarų šalių TA centruose. Tačiau klastoti ridą siekiantys prekeiviai dažniausiai atsisako galimybės greičiau ir paprasčiau registruoti atgabentą transporto priemonę – pirmiausia koreguoja odometro parodymus, o atvykę į bet kurią TA įmonę Lietuvoje tuos duomenis „legalizuoja“. Taip yra todėl, kad skirtingų ES šalių informacija apie automobilio eksploatacijos istoriją kol kas nesidalina“, – paaiškino R. Gabartas.
Pasak R. Gabarto, efektyviausias sprendimas būtų sudaryti sąlygas ES šalims mainytis automobilių registrų duomenimis – tiesa, veiksmų turėtų imtis atsakingos ministerijos.
„Pakeisti situaciją ir susitarti dėl duomenų mainų su atitinkamų registrų valdytojais kitose ES šalyse turėtų siekti Vidaus reikalų, Susisiekimo ar Užsienio reikalų ministerijos bei joms pavaldžios institucijos, tačiau bent jau kol kas apie tokia iniciatyvas nesigirdėjo nieko“, – sakė R. Gabartas.
Su tokiu vertinimu sutiko M. Buzelis – pasak jo, naivu tikėtis, kad automobilio ridos parodymų problema bus išspręsta vienos šalies mastu – problemai išspręsti esą reikėtų tarptautinių sprendimų.
„Nemanau, kad viena valstybė gali išspręsti šią problemą, nes automobiliai toliau judės iš vienos šalies į kitą. Aš sakyčiau, kad tai yra kontinento problema – gal trūksta kokios Europos komisijos direktyvos, kad šalys būtų įpareigotos keistis duomenimis, juos nuasmeninant, suprantant kad tai yra ne asmeniniai, o automobilio duomenys. Labiausiai postūmio reikia iš sprendimų priėmėjų ir nemanau, kad tai greitu metu nutiks“, – dėstė „carVertical“ atstovas.
Vis dėlto, jo nuomone, reikėtų griežtesnės baudimo tvarkos, kuomet nustatoma, jog vairuotojas pats nusprendė klastoti ridą.
„Reikėtų sukurti gerą precedentą, kada už ridos klastojimą iš tikrųjų buvo nubaustas žmogus. Dabar pradėti kokie 8-15 ikiteisminių tyrimų.
Beveik garantuoju, kad bus nedidelis skaičius pradėtų tyrimų, nebus sėkmės istorijos, kurią būtų galima pabadyti pirštu ir visi galėtų pasakyti – taip daryti negražu, rizikuojama didelėmis baudomis, ar net laisvės atėmimu. Nemanau, kad taip atsitiks, nes ridos klastojimą kaip nusikaltimą išaiškinti yra labai sunku išaiškinti, sunku rasti įrodymų, kad asmuo tai padarė“, – teigė M. Buzelis.
O štai R. Gabarto nuomone, ridą fiksuoti reikėtų ne tik kartą per du metus, atliekant techninę apžiūrą, bet ir kiekvieną kartą keičiantis automobilio savininkui, apdraudžiant automobilį, apsilankant serviso dirbtuvėse.
„Galima tik puoselėti viltis, kad iki 2025-ųjų liepos pavyks sukurti „saugiklius“, leidžiančius efektyviai kovoti su ridos klastojimu. T. y. numatyti privalomą ridos fiksavimą keičiantis automobilio savininkui, apdraudžiant automobilį ar kaskart apsilankant serviso dirbtuvėse. Tai padaryti būtų galima įpareigojant VĮ „Regitra“ į duomenų, kuriuose privaloma pateikti registruojant transporto priemonę, sąrašą įtraukti ir odometro parodymus. Tokia visas su automobilio eksploatavimu susijusias grandis apimanti sistema iš tiesų leistų labai tiksliai atsekti kada ir kokiomis aplinkybėmis skaičiai odometre sumažėjo“, – pataria R. Gabartas.
„Jei rida ir toliau oficialiai bus fiksuojama tik TA stotyse viso labo kartą per dvejus metus (išskyrus taksi ar komercines transporto priemones), išsiaiškinti „neaiškius“ atvejus tikrai bus labai keblu“, – pridūrė pašnekovas.
Lietuvos transporto saugos administracija – ridos keitimas ne visuomet yra nusikaltimas
Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) atstovė spaudai Eglė Kučinskaitė naujienų portalui tv3.lt teigė, jog LTSA nenumato priemonių, kuriomis pasinaudojus, pakeistos ridos automobilių savininkai galėtų praeiti TA.
„Tikrai negalime atsakyti į klausimą „kaip suklastotos ridos automobilių vairuotojai galėtų praeiti techninę apžiūrą?“. Galbūt į tai galėtų atsakyti TA kontrolieriai, kurie praktiškai susiduria su ridos klausimais tikrindami automobilius ir mato įvairių situacijų“, – komentavo E. Kučinskaitė.
Kaip minėjome anksčiau, Techninės apžiūros (TA) įmones Lietuvoje vienija asociacija „Transeksta“, o jų atstovas spaudai R. Gabartas portalui paaiškino, jog techniškai nepriekaištingų, bet „neigiamą“ ridą turinčių automobilių vairuotojai TA galėtų praeiti nebent turėdami serviso pažymą, įrodančią, kad automobilis turi „remonto metu pakeistą odometrą“, arba padidinant ridą iki „teisingo“ skaičiaus. Kaip teigė R. Gabartas, abu sprendimai yra nelegalūs ir greičiausiai pareikalautų fiktyvių dokumentų įsigijimo.
Pasak LTSA atstovės, ridos keitimas nebūtinai yra nusikaltimas – tai išaiškinti gali tik policija.
„Pastaruoju metu labai dažnai komunikuojama „ridos klastojimas“. Ar tai klastojimas (nes klastojimas jau yra nusikaltimas) gali įrodyti tik teisėsaugos institucijos“, – paaiškino LTSA atstovė.
O LTSA šiuo metu vairuotojams pataria atstatyti ridą į mažesnę, nei buvo užfiksuota ankstesnėje TA ataskaitoje.
„Bet kokiu atveju, kontrolieriui TA metu užfiksavus, kad rida yra sumažėjusi, sekančios pakartotinės/pirminės TA metu rida turėtų būti atstatyta į ne mažesnę, nei buvo fiksuota ankstesnėje TA ataskaitoje“, – pataria LTSA atstovė.
Dažniausiai klastojama prabangių automobilių rida
Anksčiau paviešintame pranešime spaudai, „carVertical“ taip pat nurodė, jog dažniau klastojami prabangių automobilių ridos duomenys.
„Dažniausiai Lietuvoje klastojama „Lexus IS“ rida – 16,21 proc. visų platformoje tikrintų „IS“ modelių odometro rodmenys buvo pakoreguoti. Toliau sąraše rikiuojasi „Audi A8“ (14,59 proc.), „Subaru Outback“ (13,65 proc.), „Toyota Prius“ (13,28 proc.) ir „Audi A7“ (12,47 proc.) “, – rašoma pranešime spaudai.
Tačiau, ir tarp mažiausiai klastotėms naudojamų modelių, pasitaiko nemažai prabangių automobilių.
„Rečiausiai iš tyrimo sąraše esančių automobilių klastojama „Mercedes-Benz GL-Class“ rida – 8,4 proc. visų „carVertical“ tikrintų modelių turėjo suklastotą ridą. Tikimybė įsigyti „GL-Class“ su suklastota rida dvigubai mažesnė nei perkant „Lexus IS“. Toliau rikiuojasi kitos šalyje mėgstamos transporto priemonės: „Opel Insignia“ (8,77 proc.), „Audi A4“ (8,98 proc.), „Mercedes-Benz E-Class“ (9,23 proc.) ir „Citroen C5“ (9,27 proc.) “, – rašoma pranešime spaudai.
Apibendrinant, „carVertical“ duomenys rodo, jog net 14 iš 20 automobilių su dažniausiai klastojama rida priskiriami „premium“ segmentui.
